Kartais, nepaisant visų atsargumo priemonių, situacija klostosi katastrofiškai - ne dėl žmogaus klaidos, o todėl, kad gamta ima veikti pagal savas, gana „kūrybiškas“ taisykles. Anglijos teisėje (Law of Tort) tokiais atvejais taikoma gynyba, vadinama „Act of God“ (force majeure).
Pagal Rylands v Fletcher bylą „Act of God“ reiškia tokį gamtinį reiškinį, kuris yra toks išskirtinis ir nenuspėjamas, kad jokia protinga atsargumo priemonė nebūtų galėjusi užkirsti kelio žalai. Ši gynyba leidžia atsakovui išvengti atsakomybės, jei žala kilo išimtinai dėl ekstremalių gamtos jėgų, o ne dėl žmogaus veiksmų ar neatsargumo.
Teismai šią gynybą taiko labai siaurai, ir ne kiekvienas gamtos reiškinys patenka į šią kategoriją. Kad gynyba būtų pripažinta, atsakovas turi įrodyti, kad įvykis buvo visiškai natūralus, be jokio žmogaus įsikišimo, išskirtinio (o ne įprasto) pobūdžio, objektyviai nenuspėjamas ir neišvengiamas net laikantis visų reikalingų atsargumo priemonių. Kitaip tariant, įprastas lietus - net jei jis „pila kaip iš kibiro“ - nepakaks. Tačiau išskirtinis, precedento neturintis liūtis, nuo kurio net skėčiai „kapituliuoja“, jau gali sudominti teismą.
Klasikinis pavyzdys, Nichols v Marsland byla, kurioje dirbtiniai ežerai išsiliejo dėl itin stiprių kritulių ir padarė žalą kaimyniniam turtui. Teismas nusprendė, kad krituliai buvo tokie neįprasti, jog kvalifikuotini kaip „Act of God“, todėl atsakovas neatsako.
Šios gynybos esmė yra ta, kad teisė neperkelia atsakomybės už įvykius, kurie visiškai nepriklauso nuo žmogaus kontrolės. Net ir esant griežtai atsakomybei būtų nesąžininga reikalauti atsakomybės už pasekmes, kurių nebuvo galima nei numatyti, nei išvengti. Teisė yra griežta, tačiau ne tiek, kad kovotų su oru.
Vis dėlto praktikoje ši gynyba taikoma retai. Teismai tikisi, kad asmenys imsis priemonių prieš numatomus gamtinius pavojus, o bet koks žmogiškasis faktorius – pavyzdžiui, netinkama priežiūra ar aplaidumas, lemia gynybos atmetimą.
Apibendrinant, „Act of God“ gynyba nustato atsakomybės ribas Anglijos deliktinėje teisėje (Law of Tort), pripažindama, kad kai kurie įvykiai peržengia žmogaus numatymo ir kontrolės galimybes.
Tokiais atvejais teisė daro retą, bet svarbią išimtį: jei „atsakinga“ pati gamta, atsakomybė neturėtų būti perkelta žmogui.